Skraidantys ežerai

Asmeniškai man, vienas nuostabiausių reiškinių lietuviškuose padavimuose – skraidantys ežerai. Legendų apie su triukšmu atūžiančius ir virš galvos pakimbančius vandens kamuolius tokia daugybė, kad nori nenori imi tikėt, jog būtent taip visos balos pas mus ir atsirado. Iki pradėjau rinkti medžiagą „Milžinui mažyliui“ apie tokius skraiduolius nebuvau nė girdėjusi, bet perskaičiusi dešimtis padavimų, juos tiesiog įsimylėjau. Ilgą laiką net darbinis knygos pavadinimas buvo „Milžinas iš skraidančių ežerų šalies“. Galvojau, kad supratę, jog ta „skraidančių ežerų šalis“ – tai Lietuva, skaitytojai pasijus gyvenantys išties ypatingoje vietoje. Dėl pavadinimo visgi persigalvojau, pamąsčiusi, kad ežerai tėra maža dalelė visų neįtikėtinų dalykų, kuriuos Kernius sutiko savo kelyje.

Beje nereikėtų apsigauti, kad skraidantys ežerai – tik žavūs ir visai nepavojingi. Dažniausia jų nusileidimo iš padangių priežastis – įspėtas vardas. Visa bėda, kad jį įspėjus vanduo nieko nelaukęs pliūpteli žemėn, neretai paskandindamas spėjiką, dar kokią gyvulių bandą, o kartais ir visą kaimą. Dėl šios priežasties mano knygoje gyvena tikrų tikriausia dūšelė, kurios namai – istorija apie Žirnajos ežerą. Šiandien iliustracijoje – jos tylus pasisėdėjimas su milžinu.

zirnajos dusele

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: