Gyvi akmenys

Būtų įdomu nukeliauti į tą laiką, kai akmenys dar buvo gyvi. Pasižiūrėti į pakelėse, pievose ir miškuose tyliai sau pūškuojančius pilkus gumulus, besipučiančius ir kylančius, kaip kokia mielinė tešla.

Apie gyvus akmenis manau panašiai, kaip ir apie skraidančius ežerus – jei tokią tiesą mini visa galybė padavimų, negali netikėti, kad kadaise rieduliai ir rieduliukai buvo anaiptol ne šalti ir sustingę, o plepūs, smalsūs ir net labai gyvi.

Knygoje apie akmenis parašytas ne vienas pasakojimas, bet pirmas pasimatymas su jais – Kerniaus stabtelėjimas prie Juozapo ir Rapolo, kurie kantriai šliaužė vienas pas kitą ir taip tikėjosi susitikti.

 

gyvi akmenys

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: