Garsiukai

Labai sunku po visų kasdienių darbų sėstis rašyti ir iš įprastos buities panirti į miškais, pievomis ir pasaka kvepiantį milžino pasaulį. Norisi kuo greičiau tęsti istoriją, bet įsijautimas taip greit neapima. Čia labai padeda muzika. Ji – tikras buities trintukas. Visos mano užrašytos istorijos savyje turi ir garsus. Gal jie nelabai vaikiški ir nelabai linksimi, bet būtent juose gyvena lietaus kvapas, šlapios žolės jausmas milžinui po kojomis, ir kylantys rytmečio rūkai. Istorijos skirtos vaikams, bet vistik pirmiausiai rašau sau, visiškai nesibaidydama ramaus, santūraus ir melancholiško lietuvių (šiaurietiško) būdo.
Knygoje nebus garso takelio, todėl čia noriu pasidalinti, kokie garsai slepiasi tarp eiliučių.

Visų pirma kaip didžiulį įkvėpimą turėčiau paminėti tikros miškų laumės Eglės Sirvidytės „mmpsuf“ kuriamą pasaulį.

Kitas jutimų šaltinis – tolimos stebuklų šalies – Islandijos gyventojų „múm“ ir „Sigur Rós“ garsiukai.

Paskutiniai, labai daug skambėję man berašant – amerikiečiai „Hundred Waters“ iš Floridos.

Ir dar – klausant Eglės dainos „mano namai“ (per kurią rašyti dėl ausimis gaudomo teksto nesisektų) taip ir matau pieva atidundantį milžiną ir visas ten apdainuotas laumes.

ačiū įkvėpiantiesiems

Paveikslėlis.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: