Vėlinės ir Veliona

Nors dauguma savo artimųjų kapus lankė vakar, šiandien yra pats metas prisiminti vėles, nes būtent šiandien yra senoji Vėlinių šventė. Beje, šią dieną vaikystėje mano tėtis pagal senuosius papročius prie stalo balsu pakviesdavo vėles vaišintis bendra vakariene, o po jos prašydavo draugiškai atsisveikinti ir palikti namus.
O aš šįvakar noriu pasidalinti įdomiais dalykais apie deivę Velioną, vėles ir pačias vėlines.

Visų pirma, vėles globojanti Deivė Veliona dar vadinta Velne ir būtent iš to kilo vyriškasis velnio pavadinimas.
Pavasario ir rudens lygiadieniais Velionai ir protėvių vėlėms būdavo keliamos vaišės. Joms gamindavo tamsius patiekalus – vėdarus, sriubas su krauju, barščius, šiupinius. Vėlinių vakarienės metu šeima kreipdavosi į mirusiuosius ir kviesdavo vėles, o per maisto garus jas net būdavo galima įžiūrėti. Namuose viešpataudavo tyla. Priemenėje uždarydavo šunis, kad nelotų ir nenubaidytų dvasių.
Atsisveikinus su vėlėmis būdavo apverčiama staltiesė ir tada valgydavo jau gyvieji.

Beje – prie ką tik iškeliavusio mirusiojo žmonės tradiciškai valgydavo košę, taip jį pagerbdami ir prašydami nesirodyti, nekenkti gyviesiems. Dėl šios priežasties mirus žmogui sakydavo, kad jis „privirė košės”. Taigi posakis „prisivirti košės” iš tiesų reiškia ne šiaip kokią bėdą, o tikrų tikriausią galo gavimą.

milzinas_nakti

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: